Unė i besoj Perėndisė
Pse duhet ti besojė Jezusit?

nga
Philip B.Shreve

Pėrmbajtja

Hyrje

1. Unė i besoj Perėndise, pse duhet ti besoj Jezusit?

...................5

2. Kush ėshtė Jezusi qė t'i Besoj?

..................11

3. Ēfarė provash dha Jezusi pėr tė vėrtetuar thėniet e Tij?

..................14

4. Si mund tė ketė Perėndia Bir?

..................25

5. A adhurojnė tė krishterėt tre zota?

..................28

6. Pėrmbledhje

..................32

7. Bibliografi

..................33

8. Indeks

..................34

Hyrje

Kur po punoja nė Shqipėri, njė herė pėr Pashkė njė mike e gruas sime erdhi pėr vizitė. Isha duke punuar nė kopsht kur i ra ziles, kėshtu qė hapa derėn dhe e ftova brėnda. Thirra gruan time dhe i thashė kush ishte. Gruaja ime bashkė me tė vajtėn brėnda ndėrsa po mbaroja punėn qė po bėja. Kur mbarova, hyra brėnda pėr tė pushuar pak. Gjatė asaj kohe dėgjova gruan time, Kimin dhe tė shoqen e saj qė po flisnin pėr Perėndinė. Vendosa tė dėgjoja dhe tė gjeja se ēfarė po thonin pėr Perėndinė. Mikja jonė ishte myslimane dhe kishte disa pyetje pėr ēfarė ne besojmė. Pyetja e saj mė e rėndėsishme ishte: Pse duhet tė besoj te Jezusi pėrderisa tashme besoj nė Perėndinė? Si rezultat u futa nė bisedė dhe u pėrpoqa t'i pėrgjigjesha me shqipen time ēalamane.

Nuk jam i sigurt se sa koptoi, por isha shumė i nxehur me veten time qė nuk isha nė gjėndje t'u pėrgjigjesha qartė pyetjeve tė saj. Gjatė dy javėve qė pasuan nuk mė zinte vėndi dhe nuk mund ta hiqja nga mėndjanevojėn pėr ty pėrgjigjur pyetjeve tė saj. Pyetjet e saj ishin shumė tė mira dhe duhet tu pėrgjigjesha. Pasi reflektova ca e kuptova se sa e rėndėsishme ishte tu pėrgjigjesha kėtyre pyetjeve. Duhet t'iu pėrgjigjesha jo vetėm pėr miken tonė, por edhe pėr kėdo qė kėrkon tė vėrtetėn. Perėndia vendosi nė mėndjen time idenė pėr tė shkruar njė broshurė pėr tu pėrgjigjur pyetjeve tė saj. Broshura qė keni mė dorė ėshtė pėrgjigjia e disa pyetjeve mė tė rėndėsishme qė kam dėgjuar ndonjėherė. Unė i besoj Perėndisė, pse duhet ti besoj Jezusit?, Kush ėshtė Jezusi qė ti besoj? Ēfarė provash dha Jezusi pėr tė provuar thėnien e Tij?, Si mund tė ketė Perėndia Bir? dhe A adhurojnė tė Krishterėt tre Zota?

Unė i besoj Perėndise, pse duhet ti besoj Jezusit?

Shumė veta thonė: "Unė i besoj Perėndisė." Libri i Jakobit thotė: "Ti beson se ka vetėm njė Perėndi. Mirė bėn; edhe demonėt besojnė dhe dridhen!" (Jakobi 2:19). Demonėt besojnė qė ka njė Perėndi, megjithatė ata nuk do tė hyjnė nė Mbretėrinė e Perėndisė, por do tė hidhen nė Liqenin e Zjarrtė pėrgjithmonė. Kam lexuar njė histori pėr njė person tė famshėm qė ecte mbi litar, Blondini i cili kaloi ujvarėn e Niagarės njė ditė nė vitin 1860. Ai e kaloi Niagarėr disa herė ndėrsa njė turmė e madhe po shikonte. Ēdo herė ishte njė largėsi prej 1000 kėmbėsh, 160 kėmbė mbi ujėrat e furishme. Njė moment e pyeti turmėn nėse e besonin se mund tė mbante nė kurriz njė person ndėrsa kalonte ujėvarėn. Turma u pėgjigj: Po, pastaj ai u afrua njėrit dhe i tha tė hipte mbi kurrizin e tij. Personi nuk pranoi. Tė miratosh me mėnd apo me gojė qė ka njė Perėndi nuk ėshtė njėsoj si t'i besosh Perėndisė. T'i besosh do tė thotė tė mbėshtetesh dhe tia pėrkushtosh jetėn Atij.

Ishin dy vėllezėr qė i besonin Perėndisė. Njėri ishte Kaini dhe tjetri Abeli. Kaini solli njė ofrim frutash nga kopshti i tij dhe Abeli i flijoi Perėndisė tė paralindurin e tufės sė tij. Perėndia pranoi abelin dhe ofrimin e tij, por refuzoi Kainin dhe ofrimin e tij. Kaini i u zėmėrua me Perėndinė dhe u bė xheloz pėr vėllain e tij Abelin. Perėndia e pyeti Kainin "Pse je zėmėruar dhe pse fytyra jote ėshtė dėshpėruar?"(Zan 4:6).

Kaini refuzoi tė pendohej dhe t'i ofronte Perėndisė njė flijim me gjak. Ai foli me vėllain e tij Abelin si tė mos kishte ndodhur azgjė mes tyre. Priti derisa mbeti vetėm nė fushė me vėllain e tij dhe e vrau. Pėrsėri Perėndia i foli Kainit duke i dhėnė atij njėmundėsi pjetėr pėr tu penduar . Perėndia e pyeti Kainin: "Ku ėshtė vėllai yt, Abeli?" (Zan 4:9a) Kaini bėri sikur nuk e dinte dhe iu pėrgjigj Perėndisė: "Nuk e di; mos jam unė rojtari e vėllait tim?" (Zan 5:9b) Por Perėndia e dinte tė vėrtetėn dhe e mallkoi. Toka nuk dha mė frut pėr tė dhe jetoi deri nė fund tė jetės si ikanak dhe endacak nė tokė. Kaini u nda pėrgjithmonė nga Perėndia, sepse refuzoi tė pendohej dhe t'i pėrgjigjej Perėndisė.

Tė dy Kaini dhe Abeli, e dinin se Perėndia ekzistonte dhe ēfarė kėrkonte Ai prej tyre. Abeli erdhi tė Perėndia me besim, gjė qė u zbulua nė faktin qė Perėndia e pranoi flijimin e tij. "Me anė tė besimit Abeli i ofroi Perėndisė flijimin mė tė mirė nga ai i Kainit; me anė tė tij ai mori dėshmimin se ishte i drejtė" (Heb. 11:4). Abeli e demostroi besimin e tij nėpėrmjet bindjes sė kėrkesės sė Perėndisė pėr njė flijim me gjak. Besimi tregohet me anė tė bindjes ndaj fjalės sė Perėndise. Tė thuash se i besoj Perėndisė do tė thotė qė i besoj dhe i bindem fjalės sė Tij. Tė thuash se i besoj Perėndise dhe mos i bindesh Atij do tė thotė tė mashtrosh vetveten. Kaini nuk kishte besim te Perėndia. Megjithėse nga ana e jashtme ai u duk se e adhuroi Perėndinė, zėmra e tij ishte larg Perėndisė. Ai donte tė merrte miratimin e Perėndisė bazuar nė veprat e tij. Nėse Kaini do ti kishte besuar me tė vėrtetė Perėndisė, ai do i ishte bindur Atij, por ai donte tė shkonte te Perėndia sipas mėnyrės sė tij.

Qė nga koha e Kainit dhe Abelit e deri mė sot, nerzimi vazhdon tė pėrpiqet tė vijė te Perėndia sipas mėnyrės sė tij. Perėndia e refuzoi Kainin dhe ofrimin e tij, sepse ai donte tė vinte te Perėndia sipas mėnyrės sė tij. "Kush ecėn nė drejtėsinė e tij ka frikė nga Zoti, por ai  qė ēoroditet nė rrugėn e tij pėrēmon Atė (Fjalėt e Urta 14:12).

Shumė veta pėrpiqen tė pranohen nga Perėndia sipas mėnyrės sė tyre. Disa ndjekin shtegun e fesė, duke zbatuar ritet e asaj feje do tė mund tė hyjnė nė Parajsė. Tė tjerėt e krijojnė vetė shtegun e tyre dhe i caktojnė vetė rregullat e adhurimit. Tė dy grupet shpesohnė qė, nėse do tė jenė mjaft tė mirė, do tė hyjnė nė Parajsė. 

Jezusi tha: "Hyni nga dera e ngushtė, sepse e gjėrė ėshtė dera dhe e hapur ėshtė udha qė tė ēon nė shkatėrrim dhe shumė janė ata qė hyjnė nėpėr tė. Pėrkundrazi sa e ngushtė ėshtė dera dhe sa e vėshtirė  ėshtė udha qė tė ēon nė jetė! Dhe pak janė ata qė e gjejnė (Mateu 7:13.14)

Shumė veta bėjnė pyetjen: "Si mund ta di me siguri se cila rrugė tė ēon nė jetėn e pėrjetshme kur ka kaq shumė fe?" Mė sembon nė zemėr kur e dėgjoj kėtė pyetje. Ėshtė e vėrtetė se ka shumė fe. Si mund ta dijė njė person se cila prej tyre  ėshtė e vėrtetė?

Miku im, nuk jam i interesuar qė ti tė zgjedhėsh njė fe, sepse tė gjitha fetė janė krijuar nga njeriu. Ato janė rrugėt e njeriut qė pėrpiqet tė hyjė nė praninė e Perėndisė.

Rruga e Perėndisė ėshtė e shkruar nė librin e Tij, Biblėn. Ēfarė dua tė bėj ėshtė tė tregoj tė vetmin autoritet tė besueshėm qė na tregon se kush ėshtė Perėndia dhe cila ėshtė rruga qė Ai na ka treguar se si tė hyjmė nė praninė e Tij Biblėn.

Fjala e Perėndisė na mėson qartė se tė gjithė jemi mėkatarė  dhe nuk mund ta arrijmė standartin e shenjtė tė Perėndisė. Nuk ka nevojė t'jua them unė se tė pėrsosur nuk jeni as ju dhe as ndonjė qė mund tė njihni. Shkrimi gjithashtu na mėson se asnjėri nga nė nuk mund tė hyjė nė praninė e Perėndisė duke mbajtur rregulla, apo duke u pėrpjeku tė jetė i mirė, sepse jemi nga natyra mėkatarė tė ndarė nga Perėndia. Qėkur Adami dhe Eva rebeluan ndaj Perėndisė, pasardhėsit e tyre kanė lindur me natyrė mėkatare. Ashty siē trashgojmė tiparet fizike tė prindėve tanė, po ashtu ashtu trashgojmė dhe natyrėn e tyre mekatare. Shkrimet theksojnė qė: "Nuk ka asnjė tė drejtė as edhe njė!"

Fjala e Perėndisė gjithashtu thotė se "paga e mėkatit ėshtė vdekja..." qė do tė thotė pėrjetėsisht i\e ndarė nga Perėndia. Miku im, tė padrejtėt nuk do tė trashėgojnė mbretėrinė e Perėndisė. Shkrimet thonė se tė padrejtėt do tė flaken nė Liqenin e Zjarrtė ku tymi i vuajtjeve do tė ngrihet nė jetė tė jetėve.

Jam tė shumė ata, tė cilėt u pėrpoqėn ta mendojnė Perėndinė si njė burrė i vjetėr qė i do tė gjithė dhe qė si rrjedhojė  do tė pranojė cilindo. ėshtė e vėrtetė qė Perėndia ėshtė Perėndi i dashur, mirpo Ai gjithashtu ėshtė edhe njė Perėndi i drejtė e i shenjtė. Pėr shkak se ėshtė i shenjtė Ai se toleron dot mekatin. Perėndia e urren mėkatin!Ashtu si ne nuk mund tė pijmė helm, edhe Perėndia nuk mund ta tolerojė dot mėkatin. Po t'i pranonte Perėndia mėkatarėt nė praninė e  Tij, atėhere nuk do tė ishte mė Perėndi. Si Gjukatėsi i drejtė i universit Ai nuk mund tė panojė keqbėrės, pėrndryshe nuk do tė ishte mė i drejtė.

Le ta zėmė se dikur njė njeri e akuzuan pėr vrasje. Pėrpara se ta dėnonte, gjykatėsi e pyeti nė kishte ndonjė gjė pėr tė thėnė mbi veten. I akuzuari iu pėrgjigj: "Gjithmonė i kam paguar taksat, u kam dhėnė para tė varfėrve, i kam ndimuar hallexhinjtė, kam qėnė bashkėshort dhe baba besnik...." duke pėrmėndur dhe shumė bėma tė tjera. Nė fund ai e pyeti gjykatėsin nė mund ti falej dėnimi meqėnse pėrpara se ta thyente ligjin nė njė pikė tė vetme ai kishte kryer mjaft vepra tė mira. Gjykatėsi i tha: "Nuk ke ardhur ardhur pėr tu gjukuar pėr veprat e tua tė mira, por sepse shkelur ligjin dhe dėnimi ėshtė vdekja." Kėshtu ndodh edhe me ne. Kemi thyer ligjin e Perėndisė dhe dėnimi qė marrim ėshtė ndarja nga Perėndia.

Miku im, ky ėshtė njė lajm i tmerrshėm dhe, nėse do tė mbaronte me kaq, s'kisha pėr ta shkruar kurrė kėtė broshurė. Megjithatė, kam njė lajm tė mirė: Perėndia ka gjetur njė rrugė qė tė shpėtohemi.

Lajmi i mirė ėshtė qė Perėndia na do dhe dėrgoi Birin e Tij tė pėrjetshėm Jezus Krishtin tė paguaje pagėn e mėkatit tonė. Perėndia e vendosi tė gjithė mėkatin tonė mbi Jezusin dhe e pranoi vdekjen e Tij flijuese nė Kalvar si pagesėn e plotė pėr mėkatet tona. Jezusi u quajt Qengji i Perėndisė qė heq mėkain e botės. Qė nė Kohėt r Kainit dhe tė Abelit e deri nė kohėn e Jezu Krishtit, Perėndia kėrkoi derdhjen e gjakut pėr shlyerjen e mėkatit. Tė gjitha ato flijime tregonin mė gisht pėr nga Qengji i Perėndisė qė do tė paguante njėherė e pėrgjithmonė pagėn e mėkatit tonė. Ato blatime kafshėsh nuk mund t'i hiqnin mėkatet tona, por shėrbyen si shėmbelltyra tė Shpenguesit tė premtuar, Jezus Krisht.

Mėkatet tona paguhen nėpėrmjet Krishtit dhe Perėndia mbetet i shenjtė. Vdekja e Krishtit nė Kalvar pėrmbushi ligjin e shenjtė tė Perėndisė. Mund tė jemi tė falur dhe tė jemi nė marrėdhėnie tė drejtė me Perėndinė nė bazė tė personit dhe veprėr sė Jezus Krishtit. Jezusi pagoi pėr mėkatet tona nė mėnyrė qė mėkatet tė na falen dhe, kur e pranojmė Jezusin si Zotin dhe Shpėtimtarin tonė, Ai na mbėshtjell nė drejtėsinė e Tij. Me fjalė tė tjera, kur Zoti na vėshtron, te ne sheh drejtėsinė e Jezus Krishtit. Kur e pranojmė Jezu Krishtin si Zotin dhe Shpėtimtarin tonė, pagėzohemi nė Krishtin. Kjo do tė thotė qė vendosemi nė Krishtin.

Na ishte njėherė, njė njeri qė i detyrohej Mbretit njėqind milionė dollarė. Ishte njeri i varfėr  dhe kurrė s'kishte pėr tė qėnė nė gjėndje ta paguante borxhin. Mbreti kishte dėrguar njerėz qė ta hidhnin nė burg derisa tė paguante, mirpo diēka e paparė ndodhi. Biri i Mbretit vendosi nė llogarinė bankare tė varfanjakut aq para, sa ti dilnin  e t'i tepronin pėr tė paguar borxhin. Kur i ra nė veshė Mbretit, ai  i urdhėroi ushtarėt qė ta arrestonin tė varfėrin dhe priti tė shihte se ēdo tė bėnte ai. E tėra qė duhet tė bėnte ishte vetėm tė nxirrte paratė nga banka dhe tė paguante Mbretin. Mirpo varfanjaku po luftonte me krenarinė e tij. Donte tė paguante vetė borxhin, duke e ditur qė kurrė nuk kishte qėnė nė gjėndje ta lante.

Nė mėnyrė tė njgjashme edhe Perėndia pret qė nė tė pėrfitojmė nga hiri (Dhurata e Premtuar e Fjalės) i siguruar nėpėrmjet Jezu Krishtit. Ne nuk mund tė pėrfitojmė nga hiri i Tij derisa ta kuptojmė se qėndrojmė fajtorė pėrpara Perėndisė nė pamundėsi pėr ta kėnaqur standartin e shenjterisė sė Tij me anė tė veprave tė mira. Duhet t'i afrohemi Perėndise duke e kuptuar se jemi si lypsarė nė nevojė pėr hir. Pastaj mund tė pėrfitojmė nga hiri i Tij duke pranuar vdekjen zėvėndėsuese tė Krishtit pėr mėkatet tona dhe duke e pranuar Atė si Zotin dhe Shpėtimtarin tonė. Sepse Krishti vdiq pėr mėkatet tona, por u ngrit nga tė vdekurit ditėn e tretė dhe ėshtė tani duke qėndruar nė anėn e djathtė tė Perėndisė Atė.

Sapo thėrrasim me besim nė emrin e Jezu Krishtit, mėkatet tona falen dhe na jepet jeta e pėrjetshme. "Po tė rrėfesh me gojėn tėnde Zotin Jezus dhe po tė besosh nė zėmrėn tėnde se Perėndia e rinjgjalli prej tė vdekurish, do tė shpėtohesh." Tė gjithė ata qė kanė njė marrdhėnie personale me Krishin kanė paqe me Zotin dhe jetėn e pėrjetshme. Kur i thėrrasim Atij me besim, mėkatet tona falen. Kur ia dorėzojmė jetėn Atij, Ai na jep jetėn e pėjetshme. Kur heqim dorė nga jeta jonė e vjetėr, Ai na jep njė jetė tė re ndėrsa e ndjekim Atė.

Jezusi tha: "Unė jam rruga, e vėrteta dhe jeta. Askush nuk vjen tek Ati veēse nėpėrmjet meje."

Apostulli Pjetėr tha: "Dhe nė asnjė tjetėr nuk ka shpėtim, sepse nuk ka asnjė emėr tjetėr nėn qiell qė u ėshtė dhėnė njerzėve me anė tė tė cilit  duhet tė shpėtohemi." Perėndia na ka dhėnė vetėm njė rrugė pėr tė shkuar nė Parajsė: nėpėrmjet Jezu Krishtit. Nuk ka person tjetėr tė cilit mund ti drejtohemi pėr shpėtim. Askush tjetėr nuk mund ta paguajė mėkatin tonė.

Shpresoj qė ta gjeni rrugėn, tė vėrtetė dhe jetėn qė Perėndia ka siguruar pėr tė gjithė ata qė besojnė. Ai qė beson Birin ka jetėn e pėrjetshme; dhe ai qė nuk i beson Birit nuk do tė shohė jetė, por zėmėrimi i Perėndisė qėndron mbi tė.

Ju mund tė thoni: "Mund ta kuptoj qė Jezusi vdiq nė vėndin tim pėr mėkatet e mia, por pėrse duhet ta pranoj si Zot tė Jetės sime? Kush ėshtė Jezu Krishti qė ta vendos besimin tim tek Ai?A nuk mund qė besimi ta vendos vetėm Perėndia?" Kėto janė disa nga pyetjet tė cilave do tė pėrpiqem t'u pėrgjigjem nė vijim.

Kush ėshtė Jezusi qė t'i Besoj?

Njė herė, Jezusi i tha njė turme se Ai e njihte atin e tyre Abraham, i cili kishte vdekur 1500 vjet mė parė. Turma iu pėrgjigj Jezusit: "Ti ende nuk je pesėdhjetė vjeē dhe e paske parė Abrahamin?" Jezusi ua ktheu: "Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė Unė po jua them: para se tė kishte lindur Abrahami, Unė Jam." (Gjoni 8:57,58) Kur e dėgjuan kėtė, rrėmbyen gurė pėr ta vrarė, mirpo Ai arriti t'u shpėtonte.

Ata rrėmbyen gurė pėr ta vrarė, sepse, kur Jezusi pėrdori emrin "UNė JAM", e shpalli veten si Zoti Perėndi i Izraelit. Ishte "UNĖ JAM-i" qė i foli profetit Moisi nga ferrishtja nė flakė. Moisiu e pyeti Perėndinė: "Ja, kur tė shkoj te bijtė e Izraelit dhe t'u them, Perėndia i etėrve tuaj mė ka dėrguar te ju, dhe po tė jetė se ata mė thonė 'Cili ėshtė emri i Tij?' ē'pėrgjigje duhet t'u jap? Dhe Perėndia i tha Moisiut, "UNĖ JAM AI QĖ JAM." Dhe: "Do tu thuash bijėve tė Izraelit, UNĖ JAM-i mė ka dėrguar te ju" (Eksodi 3:13,14).

Kur Jezusi foli se ishte "UNĖ JAM-i", po thoshte qė Ai ishte Perėndia. Duke pėrdorur emrin personal tė Perėndisė mbi veten, i dha atij publiku ēifut deklaratėn mė tė fortė qė mund tė jepte. Mė vonė, nė Ungjillin sipas Gjonit, Jezusi tha: "Unė dhe Ati jemi njė" Atėhere ēifutėt rrokėn gurėt pėrsėri pėr ta vrarė. Jezusi u pėrgjigj: "Ju tregova shumė vepra tė mira nga Ati Im; pėr cilin nga kėto mė vrisni me gurė?" Judenjtė u pėrgjigjėn duke thėnė: "Ne nuk tė vrasim me gurė pėr asnjė vepėr tė mirė, po  pėr blasfemi, dhe sepse Ti, duke qėnė njeri e bėn veten Perėndi" (Gjoni 10:30-33).

Nė fund tė Ungjijve pėr gjyqin qė i bėhet Jezusit pėrpara udhėheqsve Judenj. Ata e pyetėn Jezusin: "Je Ti, pra Biri i Perėndisė?" Ai u pėrgjigj atyre: "Ju thoni se unė jam" (Luka 22:70) Kėshtu ata ējerrin rrobat duke thėnė: "Ai blasfemoi! Ē'na duhen mė dėshmitarė?" (Mateu 26:65) Pastaj e paraqitėn te Pilati qė ta kryqėzonin. Nga kėto pasazhe duket qartė se armiqtė e Jezusit e besuan se Jezusi po shpallte veten Perėndi, si rrjedhojė e vranė.

Thomai, njėri nga dishepujt, nuk e kishte parė Krishtin e rinjgallur dhe u tha atyre qė e kishin parė: "Po nuk e pashė nė duart e Tij shenjėn e gozhdave dhe po nuk e vura gishtin tim te shenja e gozhdave dhe dorėn time nė brinjėn e Tij, unė nuk do tė besoj."

Tetė ditė mė vonė, Jezusi hyri mes tyre dhe tha: "Paqja me ju!" Pastaj u kthue nga Thomai dhe i tha: "Vėre gishtin kėtu e shiko duart e Mia; shtrije dhe dorėn dhe vėre nė brinjėn Time; dhe mos ji mosbesues, por besues." Thomai iu pėrgjigj: "Zoti im dhe Perėndia im!" (Gjoni 20:25-28) Me kėto fjalė Thomai shpalli besimin e patundur nė rinjgjalljen dhe hyjninė e Jezus Krishtit. Sauli, i cili mė vonė u bė i njohur si apostulli Pal, i urrente tė Krishterėt dhe kishte marrė rrugėn pėr nė Damask pėr tė arrestuar sa mė shumė besimtarė tė Krishtit qė tė ishte e mundur. Rrugės pėr atje pati njė takim dramatik me Zotin e rinjgjallur Jezus Krisht.

Pasi e mori veten nga ai pėrjetim, Shkrimet thonė: "Dhe filloi menjėherė tė predikojė Krishtin nė sinagoga se Ai ėshtė Biri i Perėndisė." (Veprat 9:20) Sauli ishte njė njeri i cili kishte persekutuar me furri burra e gra pėr besimin e tyre nė Krishtin; mirpo, pasi u takua me Zotin e rinjgjallur, ai deklaroi se Jezusi ėshtė Biri i Perėndisė.

Mė vonė apostulli Pal shkroi rreth Jezusit: "Ai ėshtė shėmbėllesa e Perėndisė sė padukshėm, i paralinduri i ēdo krijese, sepse nė Tė u krijuan tė gjitha gjėrat, ato qė janė nė qiejt dhe ato mbi dhe, gjėrat qė duken dhe ato qė nuk duken: frone, principata, dhe pushtete; tė gjitha gjėrat janė krijuar me anė tė Tij dhe nė lidhje me Tė. Ai ėshtė pėrpara ēdo gjėje dhe tė gjitha gjerat qėndrojnė nė Tė." (Kolosianėve 1:15-17) "Sepse tek Ai banon trupėrisht gjithė plotėsia e Hyjnisė." (Kolosianėve 2:9)

Me fjalė tė tjera, Krishti zotėron natyrėn e plotė hyjnore dhe atributet e Perėndisė duke qėnė i pari nė pozitėn e Tij. I paralinduri, nė mė tė shumtėt e rasteve i referohet tė qėnit i parė nė pozicion. Nė kontekstine kėtij pasazhi flet pėr tė qėnit i parė si i shquar,, mbi tė tjerėt, jo kronologjikisht. Krishti  ėshtė shėmbėlltyra ekzakte e Perėndisė, ėshtė sipas formės sė plotė tė Perėndisė. Ai ėshtė krijuesi dhe mbajtėsi i Universit. Ai ėshtė i pėrjetshėm, sepse Ai ekzistonte pėrpara se bota tė krijohej. Pa Krishtin bota do tė pushonte sė ekzistuari.

Apostulli Gjon shkruan: "Nė fillim ishte Fjala dhe Fjala ishte pranė Perėndisė, dhe Fjala ishte Perėndi" (Gjoni 1:1). "Dhe Fjala u bė mish dhe banoi ndėr ne" (Gjoni 1:14).

Gjoni thotė se Jezusi ishte nė fillim me Perėndinė dhe se Jezusi ishte Perėndi. Mė pas thotė se Jezusi u bė njeri dhe jetoi mes nesh. Nga dėshmite e armiqve dhe miqėve tė Jezusit, Ai e shpalli veten Perėndi, por miqtė e Tij e pranuan dhe e adhuruan si Zot. Nėse Jezusi me tė vėrtetė ėshtė Perėndia, duhet t'i besojmė Atij !.

Ēfarė duhet tė themi pėr atė njeri qė shpall tė jetė Perėndia?

Ka shumė njerėz qė thonė: "Unė jam gati ta pranoj Jezusin si njė mėsues tė madh tė moralit ose si profet, por nuk e pranoj shpalljen e Tij Zot." Nėse Jezusi ishte thjesht njeri, si mund tė thuhet se ishte mėsues i moralit ose profet?Ēdo njeri qė thotė gjėra tė tilla nuk mund tė konsiderohet i moralshėm dhe as profet i Zotit. Nėse thėniet e Jezusit nuk janė tė vėrteta, atėhere Ai ėshtė mashtruesi mė i madh qė ka njohur ndonjėherė njerzimi. Ai na jep vetėm dy zgjedhje: "Ose ėshtė Biri i Perėndisė, ose ėshtė ndonjė i marr a mos mė keq." "Le tė mos themi gjepura duke e pėrkrasuar nėse ishte mėsues apo profet. Ai nuk na ka lėnė ne nė dorė.  [1]

Fakti qė Jezusi bėri deklarata tė tilla nuk provon asgjė nė vetvete. Deklaratat mund mos jenė tė vėrteta. Pyetja qė duhet ngritur ėshtė nėse ka apo s'ka arsye tė mjaftueshme pėr tė besuar nėse kėto thėnie janė tė vėrteta. A ka prova  prej Jezusit qė mbėshtesin pretendimin e Tij se ėshtė Hyjni?

Ēfarė provash dha Jezusi pėr tė vėrtetuar thėniet e Tij?

Gjenden tre burime kryesore provash qė mėshtetin shpalljen e Tij se ėshtė Perėndi. Ato do tė rradhiten kėtu: Pėrmbushja prej Tij e profecisė, Jeta e pamėkatė dhe Mrekullitė e kryera prej Tij dhe sė fundmi, Rinjgjallja e Tij. [2]

Ka qindra profeci rreth ardhjes sė Krishtit tė dhėna nė librat e Dhjatės sė Vjetėr. Kėto profeci u shkruan qindra vjet pėrpara se Jezu Krishti tė lindėte. Disa prej tyre u parathanė mbi njė mijė vjet pėrpara kohės se Krishtit.

Kėtu ėshtė rradhitur veēse njė numėr i vogėl profecish nga mė domethėnėset tė pėrmbushura prej Krishtit. Secila nga referencat e Dhiatės sė Vjetėr shoqėrohen nga referencat e Dhiatės sė Re qė tregon se kur u pėrmbush ajo profeci prej Tij.

  1. Ai do tė lindej nga njė grua (Zan 3:15; krahaso Gal 4:4)

  2. Ai do tė lindej nga njė virgjėreshė (Isa 7:14; krahaso Mat 1:21)

  3. Ai do tė ishte nga fara e Abrahamit (Zan 12:1-3; 22:18; krahaso Mat 1:1; Gal 3:16)

  4. Ai do tė ishte i fisit tė Judės (Zan 49:10; Lk 3:23,33; krahaso Heb 7:14)

  5. Ai do tė ishte i shtėpisė sė mbretit David (2Sam 7:12; krahaso Mat 1:1)

  6. Ai do tė lindė nė Betlehem (Mik 5:2; krahaso Mat 2:1; Lk 2:4-7)

  7. Ai do tė vajosej nga Fryma e Shenjtė (Isa 11:2; krahaso Mat 3:16,17)

  8. Ardhja e Tij do tė njoftohej nga njė lajmtar i Zotit (Gjon Pagėzori) Isa 40:3; Mal 3:1; krahaso Mat 3:1,2)

  9. Ai do tė adhurohej nga dijetarėt me dhurata (Ps 72:10; Isa 60:3,6,9 krahaso Mat 2:11)

  10. Ai do tė shėronte shumė njerėz (Isa 53:4; krahaso Mat 8:16,17)

  11. Ai do tė pastronte tempullin (Mal 3:1; krahaso Mat 21:12)

  12. Ai do tė hynte ngadhinjmtar nė Jeruzalem mbi njė kėrriē (Zak 9:9 krahaso Mat 21:4,5)

  13. Ai do tė refuzohej nga tė Tijėt (Ps69:8; Isa 53:3 krahaso Gjoni 1:11; 7:5)

  14. Ai do tė tradhėtohej nga njė mik pėr 30 monedha argjėndi (Ps 41:9; 55:12-14; Zak 11:12,13; krahaso Mat 26:14-16,21-25)

  15. Paratė e tradhėtisė do tė pėrdoreshin pėr tė blerė tokėn e njė poēari (Jer 18:1-4; 19:1-4; Zak 11:12,13; krahaso Mat 27:9,10)

  16. Data e ardhjes dhe e vdekjes sė Tij u dha nė profecinė e madhe tė shtatėdhjet javėve ashtu siē u tregua te Danieli 9:24-26 (krahaso Mat 21:1-11, Mat 27:35-50) [3]

  17. Mėnyra e kryqėzimit jepet e detajuar.

  • Ai do tė fshikullohej e do tė pėrshtyhej (Isa 50:6; krahaso Mat 26:27; 27:26)

  • Ai do tė heshte para akuzuesve (Isa 53:7; krahaso Mat 27:12-19)

  • Ai do tė pėrqeshej (Ps 22:7,8; krahaso Mat 27:31)

  • Duar dhe kėmbėt do t'i shpoheshin (Ps 22:16; krahaso Lk 23:33)

  • Ai do tė kryqėzohej midis dy ajdutėve (Isa 53:12; krahaso Mat 27:38)

  • Ai do tė lutej pėr persekutuesit e Tij (Isa 53:12; krahaso Lk 23:43)

  • Do t'i jepnin tė pinte uthull (Ps 69:21; krahaso Mat 27:34-48)

  • Do t'i shponin ijen (Zak 12:10; krahaso Gjoni 19:34)

  • Do tė varrosej nė varin e njė tė pasuri (Isa 53:9; krahaso Mat 27:57-60)

  • Rrobat do t'ia hidhnin short (Ps 22:18; krahaso Mat 19:23,24)

  • Asnjė nga kockat nuk do ti thyej. Nė ndryshim nga dy hajdutėt nė anė tė Krishtit, kėmbėt e tė cilėve u thyen nga ushtarėt Romakė, tė Tijat nuk u prekėn. Procedura e ushtarėve Romakė e kėrkonte t'i thyheshin kėmbėt tė kyqėzuarit qė tė siguroheshin pėr vdekjen e tij. (Eks 12:46; Num 9:12; Ps 34:20; krahaso Gjoni 19:33-36)

  1. Do tė rinjgjallej nga tė vdekurit (Ps 16:10; krahaso Mk 16:6; Vep 2:31)

  2. Do tė ngrihej nė qiell (Ps 16:10; krahaso Vep 1:9)

  3. Do tė ulej nė tė djathtėn e Perėndisė (Ps 110:1; krahaso Heb 1:3)  [4]

Pėrmbushja e kėtyre profecive ėshtė konfirmimi pre Perėndisė se Jezusi ėshtė Ai qė tha se ėshtė. Kėto profeci nuk mund tė jenė pėrmbushur aksidentalisht.

Disa thonė se Ai lindi rastėsisht nė filan vėnd dhe nga filan gjeneologji. Mirpo, si mund tė lindė dikush rastėsisht nga njė  virgjėreshė dhe, si mundet tė shėrojė dikush tė verbėrit dhe tė ringjallė tė vdekurit rastėsisht?. Si mund tė vdesė ai rastėsisht nė formėn egzakte tė parathėnė nga Shkrimi? "Matematicientėt kanė llogaritur qė probabiliteti qė  gjashtėmėdhjetė profeci tė pėrmbushen nga njė njeri ėshtė 1 nė 10" Pa pėrmėndur profecitė rreth Krishtit mbi vdekjen dhe pozicionin e Tij tė tanishėm afėr Perėndisė, mbeten gjashtėmbėdhjetė profeci tė pėrmbushura nga Krishti. Kėtu janė pėrmėndur jo mė shumė se njėzet , kur nė tė vėrtetė janė mė shumė se nėntėdhjetė profeci tė cituara nė Dhjatėn e Re nga Djata e Vjetėr. Vetėm nga kėto profeci ėshtė e qartė se Jezusi ėshtė i parashikuari qė do tė vinte pėr tė ēliruar njerzimin nga mėkati. [5]

E dimė qė Perėndia nuk mund tė gėnjejė, edhe as qė ka hije ndryshimi nė Tė (Hebrenjve 6:18; Jakobi 1:17). Duhet tė nxjerrim si pėrfundim se Perėndia nuk mund t'i lejojė gjėrat tė tilla tė ndodhin rastėsisht dhe se nė fakt, e ka miratuar atė qė Jezusi tha mbi veten. Ne duheht tė arrijmė nė pėrfundimin se Jezusi ishte Ai qė duhej tė lindte nga njė virgjėreshė e qė do tė quhej  i Mrekullueshmi, Kėshilltari, Zoti i Plotfuqishėm, ashtu si parathuet tek Isaia 9:6.

Mrekullitė e Krishtit dhe jeta e Tij e pamėkate mbėshtesin pretendimin e Tij si Hyjni

Ungjijtė janė tė mbushur me veprat e mrekullueshme tė Jezusit duke pohuar hyjninė e Tij. Qė nga mrekullia e Tij e parė me kthimin e ujit nė verė (Gjoni 2:7) e deri nė rinjgjalljen e Tij, e cila pėrmėndet nė tė gjitha ungjijtė, Ai e provoi se ishte Perėndi.

Ai e shpalosi autoritetin e Tij mbi natyrėn duke e kthyer ujin nė verė, duke ecur mbi ujė (Mat 14:25), duke shumuar pesė bukė pėr tė ushqyer mbi pesė mijė vetė (Gjoni 6:11) dhe kur qetėsoi erėn dhe detin (Marku 4:39)

Ai e shpalosi fuqinė e Tij mbi sėmundjet bile edhe mbi vdekjen. Ai u hapi sytė tė verbėrve (Gjoni 9:7), i bėri tė ēalėt  tė ecin (Marku 2:3), shėroi sėmundjen e tmerrshme tė lebrės (Marku 1:40-42), biles nė raste tė ndryshme rinjgjalli edhe tė vdekur (Marku 5:35; Luka 7:11-15; Gjoni 11:43,44 [6]

I vetmi njeri qė jetoi me sukses njė jetė tė pamėkatė ishte Jezus Krishti

Ka nga ata qė mendojnė se nė pėrgjithėsi njeriu ėshtė i mirė, mirpo akoma askush s'ėshtė gjendur i pėrsosur pėrveē Jezus Krishtit. Nė kėtė jetė unė s'kam parė askėnd qė tė ketė jetuar njė jetė tė pėrsosur. Nė tė gjithė historinė njerzore nuk ka tė dhėna mbi ndonjė burrė apo grua tė pėrsosur. I vetmi qė u gjet i pėrsosur ishte Jezusi.

Pilati, i cili e dėnoi Jezusin me vdekje pėr shkak tė presionit nga udhėheqėsit Judenj, tha: "Unė nuk po gjej asnjė faj tek ky njeri" (Lk 23:4). Ndėrsa Jezusi varej nė kryq, njė ushtar Romak tha: "Me tė vėrtetė ky ishte njeri i drejtė" (Lk 23:47).

Nuk ėshtė e pamundur qė t'i fshehėsh fajet e tua ndaj syve tė njerėzisė, por jo ndaj familjes e miqėve tė ngushtė. Jezusi kishte shumė dishepuj, por tė dymėdhjetė ishin natė e ditė me Tė. Fjalėt e tyre do t'i dėgjojmė tani. Apostulli Pjetėr tha se Ai ishte si njė "qėnjgj i patėmetė dhe i panjollė" (1Pjet 1:19)

    "dhe nuk u gjet asnjė mashtrim nėgojė tė Tij" (1Pjet 2:22)

    "Apostulli Gjon e quajti Atė "Jezu Krishti, I Drejti" (1Gjon 2:1)

    "Doktor Luka e thirri Atė " I Shenjtė" (Vep 4:27)

    "Pastaj apostulli Pal shkruan besimin e njezėshėm tė kishės sė hershme se Jezus Krishti "nuk njihte mėkat" (2 Kor 5:21)[7]

Rinjgjallja e Jezu Krishtit ėshtė prova kurorėzuese e Hyjnisė sė Tij

Vdekja, varrosja dhe rinjgjallja ishin parathėnė nė Dhiatėn e Vjetėr ashtu siē u dhanė edhe mė sipėr. Pėrveē kėsaj, Apostulli Pal deklaron kredon e kishės sė hershme "se Krishti vdiq pėr mėkatet tona sipas Shkrimeve; dhe se Ai u varros, e u ngrit pėrsėri tė tretėn ditė sipas Shkrimeve." (1 Kor 15:3,4)

Vdekja dhe varosja e Jezus Krishtit, shto dhe faktit qė dishepujt e gjetėn varrin bosh  dhe besuan se panė Zotin e rinjgjallur, pranohet njėzėri si njgjarje historike nga pothuajse tė gjithė akademikėt tė cilėt merren me studimin e kėsaj teme. [8]

Megjithėse kėto fakte janė pranuar si histori, ka pasur pėrpekje tė ndryshme pėr pa kundėrshtuar rinjgjalljen e Jezusit, por asnjėra prej tyre nuk i hedh dot posht tė gjitha faktet. Teoria e parė e quajtur "Teoria e Konspiraionit" u formua nga udhėjeqėsit Judenj qė e kryqėzuan Atė. Nė tregimin e Mateut, kryepriftėrinjtė i paguan rojet qė kishin qėnė pėrgjegjės pėr tė ruajtur varrin, duke i udhėzuar: "Thoni: Dishepujt e Tij erdhėn natėn dhe e vodhėn ndėrsa ne po flinim ...dhe ata i morėn denarėt dhe bėnė ashtu si i kishin mėruar, dhe kjo e thėnė u pėrhap ndėr Judenj deri nė ditėn e sotme (Mat 28:13,15)

Kjo teori u kundėrshtua nga Eusebiusi i Cezaresė nė veprėn e tij "Demonstrato Evengelica". Ai hodhi  mendimin se nuk do tė ishte nė natyrėn e njerzėve qė ishin dishpujt e Jezusit, qė u mėsoninstandarte morali tė larta njerėzve qė ishin dishepujt e Jezusit, qė u mėsonin standarte morali tė larta njerzve, tė mashtronin me qėllim mijėra e mijėra veta.

Mė posht ai shprehet se ėshtė  e paimagjinueshme qė njė kospiriacoin i tillė tė gjente miratimin dhe tė ruhej nga tė gjithė. Si mund tė binin dakort njerzit tė gjithe dishepujt, plus tė pesėqind dėshmitarėt e rinjgjalljes se Krishtit, qė tė thurnin dhe t'ia pėrkushtonin jetėn e tyre njė gėnjeshtre tė tillė? Eusebiusi krijoi njė skicė satirike ku ai imagjinonte hartimin e konspiracionit. "Le tė mblidhemi, qė ti shpikim tė gjitha mrekullitė dhe skenat e rinjgjalljes tė cilat s'i pamė kurrė me sy dhe le ta tėrheqim kėtė rrenė gjer nė varr! Pėrse tė mos vdesim pėr hiē gjė? Pėrse tė mos e pėlqejmė torturėn dhe kamzhikėt pa pasur asnjė arsye tė qenėsishme? Le tė shkojmė nė tė gjitha kombet, t'i pėrmbysim institucionet e t'i akuzojmė zotat e tyre! Edhe nėse nuk arrijmė tė bindim njeri, tė paktėn do tė kemi kėnaqėsinė tė marrim mbi vete dėnimin pėr mashtrimet tona tė mbrapshta"

Nuk ka asnjė motiv tė mundshėm pėr tė sajuar diēka tė tillė. Pėrse duhej qė kėta njerėz tė vinin nė rrezik gjithēka e sė fundi t'i jepnin fund jetės sė tyre pėr njė gėnjeshtėr? Ēfarė do tė pėrfitonin ata pėrveē talljeve, abuzimeve dhe vdekjes? Pėrse duhej qė tė gjithė tė kėmbėngulin, duke e parė vdekjen me sy, se si rinjgjallja ndodhi, kur duke hequr dorė mund tė jetonin nė paqe?

Nuk ka asnjė arsye dhe nuk ka asnjė mundėsi qė ata ta kenė vjedhur trupin ndėrsa ruhej prej ushtarėve Romakė. Ushtarėt Romakė nuk flinin gjatė rojes, sepse nėse kapeshin, dėnoheshin me vdekje. Kur udhėheqėsit ēifutė u thanė ushtarėve romakė se ēfarė tė thonin, ushtarėt u shqetėsuan, kėshtu Judenjtė u premtuan se do tė ndėrhynin pėr ta tek oficerėt e tyre qė tė mos i ndėshkonin.

Edhe sikur ushtarėt Romakė tė kishin rėnė nė gjumė, si mund ta lėviznin dishepujt gurin e madh nė hyjre tė varrit pa i shqetėsuar? [9]

Kjo teori ngre mė shumė pyetje sesa ofron pėrgjigje. ėshtė mė e arsyeshme tė pranojmė dėshminė e dishepujve. Njė tjetėr nga kėto teori ėshtė "Teoria e Zalisjes." H.E.G paulus te Das Leben Jesu.

Kjo teori pretendon se Jezusi bėri sikur vdiq. Me fjalė tė tjera Ai pretendoi se vdiq. Ideja ėshtė qė Ai nuk vdiq, nė kryq por u vendos nė varr kur kishte humbur ndjenjat. Ndėrsa rrinte i shtrirė nė varr, Ai u ripėrtėri, ia ariti t'ia mbathte dhe mė pas, i bindi dishepujt qė ishte rinjgjalur prej sė vdekurish.

Kjo teori nuk merret mė seriozisht pėr arsyet qė vijojnė. Ajo nuk arrin tė konsiderojė shkallėn e dėmtimeve fizike qė Jezusi vuajti. Gjatė gjyqit Ai u qėllua nė fytyrė nga Judenjtė, mė pas u rrah nga rojet Romakė dhe u fshikullua me disa rripa tė thurur ku ishin ngjitur copa metalike tė cilat ia ēanė mishin copė. Vetėm kaq mund t'i kishte sjellė vdekjen, por ky ishte veēse fillimi. E detyruan ta mbante kryqin e rėndė, derisa u shėmb nėn peshėn e tij. Pastaj e gozhduan nė kryq tej pėr tej nė kyēet e duarve dhe shputat e kėmbėve. Mbeti i varur nė kryq duke mundur tė mbushej me frymė vetėm kur ēohej lart i mbėshtetur te gozhdėt. Mbas disa orėve tė tilla, Ai vdiq dhe ushtarėt Romakė ia tejshpuan ijen pėr t'u siguruar se kishte vdekur.

Pas kėsaj Jezusi u mbėshtoll me 45 kremra Romakė pėr tė vdekurit dhe u vendos nė njė varr tė sapohapur. Hyrja e varrit u mbyll me njė gur tė stėrmadh dhe u vulos nga qeveria Romake, nė mėnyrė qė asnjė mos tė hynte brėnda.

Tani, sipas kėsaj teorie, Jezusi na i paskash mbijetuar gjithė asaj vuajtjeje, ishte ēmbėshtjellė vetė, kishte rrokullisur gurin e madh, ua dali mbanė dy rojeve Romake dhe pastaj kishte bindur dishepujt se ishte rinjgjallur! Kjo ėshtė e pamundur. [10]

Njė tjetėr teori e pabazė ėshtė quajtur "Teoria e Varrit tė Gabuar" nga Kirsopp Lake, nė studimin e tij tė quajtur Fake Historike mbi Rinjgjalljen e Jezu Krishtit.

Ai shkroi se gratė hynė nė varrin e gabuar dhe aty gjetėn rojtarin. Ai pak a shumė u tha  diēka tė tillė: "Nėse po kėrkoni Jezusin, Ai nuk ėshtė kėtu". Dhe pėrpara se roja t'iu shpjegonte se kishin hyrė nė varrin e gabuar gratė kishin ikur me tė katra. Mė vonė, dishepujt panė vizione tė Jezusit dhe tregimi i grave u quajt tregimi i varrit bosh, ashtu siē e njohim tė gjithė sot e kėsaj dite.

Kjo teori ėshtė refuzuar si e papranueshme nga ana logjike dhe e pabazuar nė prova. Sipas tregimit tė Ungjijve gratė e dinin mirė se ku u varros Jezusi (Lk 23:55) Qėllimi i tyre ishte tė dinin se ku ishte vendosur qė tė ktheheshin tė Shtunėn nė mėnjgjes qė tė vizitonin varrin. Prandaj ėshtė e pamundur qė tė kenė vajtur te varri i gabuar.

Versioni "Lake" i njgjarjeve ėshtė bėre duke i seleksionuar nė mėnyrė arbitrare vetėm ato fakte qė ai do qė tė besojė. Pėr shėmbull, atij i volit qė tė harrojė tė pėrmėndė se gratė e gjetėn gurin e varrit tė rrokullisur tutje se ato hynė nė varr dhe trupi i Tij ishte zhdukur. Nuk mė duket qė gratė janė vetė nė mėdyshje mbi vėndin e varrit!Ai gjithashtu harron tė pėrmėndė se personi tė cilin ai e quan rojtar, nė tė vėrtetė ishte njė ėnjgjėll, dhe se ėnjgjėlli tha: "Ai nuk ėshtė kėtu, por ėshtė rinjgjallur!" (Lk 24:6).

Goditja kryesore qė i jepet kėsaj teorie ėshtė fakti se kushdo qė do tė kish dashur tė dinte nėse kjo gjė  ishte e vėrtetė ose jo, mund tė kishte vajtur te varri dhe ta kishte zbuluar. Sepse pėrderisa varri ishte vulosur dhe i ruajtur me roje kjo do tė thoshte qė informacioni ishte i vlefshėm pėr kėdo qė donte tė kontrollonte. Dishepujt mund tė kishin kontrolluar vetė pėr tė parė nėse tė gjitha kėto ishin tė vėrteta, gjė qė ėshtė regjistruar nė Ungjijtė. Pėr mė tepėr, udhėheqėsit ēifutė pa dyshim mund tė kishin qėnė nė gjėndje t'i ndalonin  dishepujt qė tė flisnin pėr rinjgjalljen, duke e nxjerrė trupin e Krishtit si provė. Pasi kaluan tėrė ato peripeci qė si e si ta vrisnin Jezusin, fare mirė mund t'ua kishin mbyllur  gojėn dishepujve duke ua provuar tė gjithėve se Jezusi ishte akoma nė varr. Mirpo kėtė se bėnė dot, sepse varri ishte bosh!. [11]

Teoria e fundit qė do tė pėrmėnd ėshtė "Teoria e Haluēinacionit". Sipas kėsaj teorise ato qė dishepujt thanė se panė, ishin thjesht hulaēinacione. E para e punės, haluēinacionet nuk janė sėmundje ngjitėse. Dy njerėz ose mė shumė nuk mund tė pėrjetojnė haluēinacionet tė njėjta, lėre pastaj tė 11 dishepujt.

Parapėrgatitja mendore qė kėrkohet pėr tė arritur nė haluēinacuon nuk ndodhi me dishepujt. Dishepujt nuk e prisnin qė Ai tė rinjgjallej nga tė vdekurit. Pėr shėmbull, kur gratė u kthyen te dishepujt duke u thėnė se varri ishte i hapur dhe fjalėt e ėngjėllit, ata nuk i besuan. Mėndjet e tyre nuk ishin nė gjėndje tė stisnin njė haluēinacion mbi rinjgjalljen e Tij. Jezusi u shfaq disa herė, nė vėnde tė ndryshme, ndėrsa dishepujt kryenin punė tė ndryshme. Pėr shėmbull njė herė, dy prej tyre po ecnin, ndėrsa njė herė tjetėr ishin duke ngrėnė.

Haluēinacionet zakonisht ndodhin rrallė, kur njerzit kanė marrė droga tė fuqishme, ose kur vuajnė nga privime fizike, si mungesa e ushqimit dhe e ujit, ose raskapitje ekstreme.

Ėshtė e paimagjinushme qė mbi 500 veta tė kenė pasur haluēinacione tė njėjta, gjė qė nė tė vėrtetė ndodhi. Apostulli Pal i shkroi kishės nė Korinth duke u thėnė tė pyesnin disa nga pesėqind njerzit qė e kishin parė Zotin e rinjgjallur, nėse vėrtetė e kishin parė Krishtin tė rinjgjallur ose jo, qė besimi i tyre tė forcohej. (1Korintasve 15:6)

Edhe kjo teori,pra ėshtė braktisur, sepse nuk mund t'i shpjegojė faktet e shfaqjeve tė shumta tė Jezus Krishtit. Gjithashtu nuk ėshtė e mundur qė dy ose mė shumė njerėz tė pėrjetojnė tė njėjtin haluinacion. [12]

Tė gjitha kėto teori tė ndryshme u japin tregineve tė Ungjijve njė besueshmėri tė konsiderueshme. Ato provojnė se Jezusi i historisė qė u kryqėzua, ka ekzistuar. Ato provojnė se dishepujt e gjetėn varrin bosh dhe se e besuan se panė Zotin e rinjgjallur. Pastaj ata u pėrpoqėn tė gjenin njė mėnyrė se si ta shpjegonin, por nuk qene nė gjėndje ta bėnin. [13]

Faktet thonė se Krishti u kryqėzua, u varros dhe se dishepujt e besuan se kishin parė Zotin e rinjgjallur Jezu Krisht.

Ja ē'prova kemi mbi Rinjgjalljen

  1. Kemi dėshmitė e tė katėr Ungjijve se Jezusi u kryqėzua, u varros dhe se ai iu shfaq dishepujve nė disa raste tė ndryshme.

  2. Kemi shfaqjet e  Jezusit tė bazuara mbi dėshmitė e dėshmitarėve okularė (pa teori tė besueshme natyraliste). Nuk ishin vetėm 11 dishepuj ata qė panė Zotin e ringjallur, por mbi pesėqind veta nė tė njėjtėn kohė, shumė prej tė cilėve ishin gjallė kur Pali i shkroi kishės nė Korint. Nėse nuk do tė kishin ekzistuar kėta dėshmitarė tė gjallė kur Pali shkroi kėtė letėr, atėhere ai do tė ishte diskredituar si mėsues dhe mėsimet e tij do tė fshiheshin krejt.

  3. Kemi ndryshimin e dishepujve tė Jezusit qė, nga burra zemėr lėshuar, tė pashpresė e tė friksuar, u kthyen nė shpallės tė guxinshėm tė tė rinjgjallurit Zotit Jezus. Kėta ishin ata burra qė, pasi e panė Krishtin e rinjgjallur ishin tė gatshėm tė vuanin e tė vdisnin pėr besimin e tyre nė Zotin e ringjallur. Njerzit kanė dhėnė jetėn pėr ēfarė besojnė, por sa e kanė dhėne jetėn pėr diēka qė e dinin se nuk ishte e vėrtetė? ASKUSH! Tradita e Kishės thotė se Apostulli Gjon qe i vetmi qė nuk u martirazua pėr besimin e tij megjithėse edhe ai vuajti shumė nė duart e Romakėve dhe tė Judenjėve. Mė lini t'ju them diēka, "gėnjeshtarėt nuk bėhet dot martirė tė zotė."

  4. Kemi varrin bosh. Mund tė shkoni edhe sot e tė shihni nėse Jezusi ėshtė aty, por do ta gjeni bosh. Judenjtė, tė cilėt iu kundėrvunė mėsimit mbi rinjgjalljen mund t'i kishin dhėnė fund kėtij mėsimi duke i treguar botės mbarė se Jezusi ishte akoma nė varr, por smundėn . Meqėnse nuk e mohonin dot qė varri ishte bosh, ata sajuan thashethemin se dishepujt e vodhėn trupin e Tij nė mes tė natės. Por, ashtu siē e kemi hedhur poshtė tashme kėte argument, i vetmi shpjegim i mundshėm ėshtė tė pranojmė dėshminė e dishepujve si tė vėrtetė.

  5. Kemi ekzistencėn e Kishės sot, mesazhi i sė cilės ka pėr spirancė tė saj rinjgjalljen. Pali shkroi te 1 Kor 15:17,20: "nėse Krishti nuk ėshtė rinjgjallur, i kotė ėshtė besimi juaj; ju jeni akoma nė mėkatet tuaja. Por Krishti ėshtė rinjgjallur nga tė vdekurit." Kisha, gjithashtu ka dy urdhėrime: Pagėzimin dhe Darkėn e Zotit. Tė dyja kėto flasin pėr vdekjen, varosjen dhe rinjgjalljen e Krishtit. Gjithashtu, fakti qė Kisha adhuron ditėn e Dielė nė vėnd tė ditės sė Shtunė, dita e ēifutėve pėr adhurim, ėshtė njė e dhėnė e rinjgjalljes. Arsyeja qė tė Krishterėt adhurojnė nė ditėn e Dielė, ėshtė sepse Krishti u rinjgjall ditėn e Dielė. Kisha nuk do tė ekzistontė sot nėse tė tėra kėto nuk do tė ishin tė vėrteta.

  6. Kemi gjithashtu kthyerjen e besimit tė Apostullit Pal. Pali nuk ishte kanditati i mundshėm i cili, idenė se Krishti ishte rinjgjallur prej sė vdekuri, do ta pranonte kollaj. Ai po e persekutonte Kisheėn me zell. Por kur Pali e takua me Zotin e rinjgjallur nė rrugėn pėr Damask, bėri njė kthesė tė plotė. Nuk e refuoi mė mėsimin mbi rinjgjallje, pėrkundrazi u kthye nė njė nga shpallėsit mė tė mėdhenj tė saj. [14]

Duke u rinjgjallu Jezusin nga vdekja, Zoti e ka aprovuer dhe e ka pėrligjuar personin e Jezusit dhe tėrė mesazhin e Tij

Letra e drejtuar Kishės nė Romė thoshte se Jezusi ishte "I deklaruar Biri i Perėndisė nė fuqi, sipas Frymės sė Shenjtėrisė, nėpėrmjet rinjgjalljes prej sė vdekuri..."(Rom 1:4)

Perėndia vuri vulėn e pėlqimit tė Tij mbi Jezusin kur e rinjgjalli nga vdekja. Ka patur shumė profetė dhe mėsues nė tė gjitha kohėrat, por ata janė tė gjithė akoma nė varret e tyre.Vetėm njė njeri ėshtė rinjgjallur pėr tė mos vdekur kurr mė, Jezusi!Perėndia nuk do tė kishte rinjgjallur njė gėnjeshtar nga vdekja.

Ju mund tė thoni "Nėse ėshtė e vėrtetė qė Jezusi ėshtė Zot, si mund tė jetė Ai Biri i Perėndisė? A mund tė ketė Perėndia Bir? Mos kjo do tė thotė qė tė Krishterėt adhurojnė dy ose mė shumė Perėndi?

Si mund tė ketė Perėndia Bir?

Jezusi ishte Biri i Pėrjetshėm i Perėndisė. Ai ėshtė Alfa dhe Omega, i pari dhe i fundit, fillimi dhe mbarimi. Ai ka qėnė dhe do tė jetė gjithmonė. Nė Ungjillin sipas Gjonit shkruhet: "Tani mė pėrlevdo o Atė, pranė Teje, me lavdinė qė Unė kisha pranė Teje para se tė bėhej bota" (Gjoni 17:5). Nė kohėn e shkuar tė pėrjetėsisė, pėrpara se bota tė krijohej. Jezus Krishti ishte me Perėndinė. Ai nuk ka as fillim as fund.

Jezusi quhej Biri i Perėndisė, sepse ky titull shpreh mė mirė marrdhėnien e Tij me Atin. Nuk do tė thotė qė Ati erdhi i pari, pastaj erdhi Biri. Perėndia thotė "....Ti je Biri Im sot mė linde." (Ps 2:7) Ky Psalm u shkrua rreth njė mijė vjet pėrpara lindjes sė Jezu Krishtit dhe ėshtė cituar te libri i Hebrenjve duke iu referuar Krishtit. Pra fjala "sot" shpreh tė tashmen universale ose tė tashmen e pėrjetshme. Nuk po flet pėr lindjen prej virgjėreshės, por pėr marrdhėnien e pėrjetshme midis Atit dhe Birit. Tek Isaia, proferti thotė: "njė djalė na ka lindur" Marrėdhėnia e Jezusit me Atin ka qėnė ajo e Atit me Birin gjatė gjithė pėrjetėsisė. [15]

Jezus Krishti ėshtė zanafilla e pėrjetshme e Perėndisė. Libri i Hebrenjve thotė pėr Jezusin: "duke qėnė shkėlqimi i lavdisė sė Tij dhe vula e qėnies sė Tij.." (Heb 1:3) Me njė mėnyrė tė shprehuri mund tė mendojmė Birin si dikė qė gjithmonė buron nga Perėndia, ashtu si dritanga llampa. Jezusi ėshtė pėrfaquesi preēiz i natyrshėm dhe esencės sė Perėndisė. [16]

Ati dhe Biri janė tė pėrjetshėm dhe Biri ėshtė Imazhi i shprehur i Atit. Kur ndez njė zjarr ke ndriēimin dhe ngrohtėsinė. Ngrohtėsia nuk vjen pėrpara dritės dhe as drita nuk vjen pėrpara ngrohtėsisė. Si ngrohtėsia ashtu edhe drita vijnė paralelisht. Nė mėnyrė tė njgjashme Ati nuk vjen pėrpara Birit dhe as Biri nuk vjen pėrpara Atit, por qė tė dy janė tė pėrjetshėm. Biri ėshtė shprehja fizike e Atit. Te Filipianėve na thuhet se si Jezusi u bė njeri. "Jezu Krishti, i cili, edhe pse ishte nė trajtė Perėndie, nuk e ēmoi si njė gjė ku tė mbahej fort pėr tė qėnė barabar me Perėndinė, por e zbrezi veten e Tij, duke marrė trajtėn e njė shėrbėtori, e u bė i njgjashėm me njerzit" (Filipianėve 2:6,7).

Megjithatė Jezusi ka ekzistuar gjithmonė nė formėn e Perėndisė, duke qėnė i barabartė me Tė, Ai nuk u mbajt te te drejtat e Tij, as te lavdia e Hyjnisė, por e pėruli Veten, duke lėnė mėnjanė reklamimin e vullnetshėm tė atributeve tė Tij hyjnore qė kėshtu tė bėhej njeri. Ai nuk rreshti sė qėni Perėndia, vetėm sa la ushtrimin e lirė tė disa prej atributeve tė Tij.

Nė novelėn e Mark Twain-it "Princi dhe Leckamani", i biri i Henrit VΙΙΙ, ndryshon pėrkohėsisht pozicionin e vet me atė tė njė djali tė varfėr Londre. Kjo na jep njė ilustrim tė asaj qė bėri Krishti. Krishti zhveshi takėmet e tij princore pėr t'i shkėmbyer pėrkohėsisht me rreckat e djalit tė varfėr. Ai mori pamjen e njė leckamani dhe jetoi me tė varfėrit pėr njė farė kohe, por mbetej gjithėsesi princ. Po kėshtu Jezusi e zhveshi veten nga Lavdia e Tij dhe u kthye nė njeri.

Pėr Jezusin Perėndia pėrgatiti njė trup njerzor tė pėrsosur. "Prandaj, duke hyrė nė botė, Ai thotė... bėre gati pėr mua njė trup." (Hebrenjve 10:5) Trupi fikik i Jezusit ishte i pėrsosur pėr shkak se u pėrgatit nga Perėndia. Jo vetėm qė ai trup ishte i pėrsosur nga ana biologjike, por ai nuk mbarti me vete natyrėn mėkatare tė njeriut. Ky trup u formua nga vetė Perėndia, ashtu si edhe trupi i Adamit tė parė (1 Kor 15:45 dhe Romakėve 5). [17]

Mrekulli e madhe e mishėrimit nuk qėndron edhe aq nė liden e njė fėmije nga njė virgjėreshė, megjithėse kjo mbetet mrekulli, por nė krijimin e mbinatyrshėm tė trupit tė Jezusit nė mitrėn e saj! Engjėlli Gabriel i tha Marisė, "Fryma e Shenjtė do tė vijė mbi ty dhe pushteti i Shumė tė Lartit do tė mbulojė me hijen e vet; prandaj i shenjti qė do tė lindė prej teje do tė quhet Bir i Perėndisė" (Luka 1:35. Engjėlli Gabriel e siguroi edhe Jozefin: "...Jozef, biri i Davidit, mos ki frikė ta marrėsh me vete Marinė si gruan tėnde, sepse ē'ėshtė njgjizur nė tė ėshtė vepėr e Frymės sė Shenjtė" (Mateu 1:20). Jezusi u ngjiz nga Fryma e Shenjtė.

Perėndia bėri gati pėr Birin e Vet njė trup dhe e vendosi nė mitrėn e virgjėreshės Mari si shenjė tė Pėrmbushjes sė Fjalės sė Tij.

"Prandaj vetė Zoti do t'ju japė njė shenjė: Ja e virgjėra do tė mbetet me barrė dhe do tė lindė njė fėmijė tė cilin do ta quajnė Emanuel."(Isaia 7:14) Kuptimi i emrit Emanuel jepet te Mateu 1:23 dhe do tė thotė "Zoti me ne".

Pra nė kohėn e caktuar Maria lindi Birin e Perėndisė. Ai ishte tėrėsisht Perėndi dhe nė tė njėjtėn kohė tėresisht njeri. Apostulli Pal shkruan mbi natyrėn e Tij Hyjnore: "sepse te Ai banon trypėrisht gjithė plotėsia e Hyjnisė." (Kolsianėve 2:9)Apostulli Gjon shkruan mbi natyrėn e Tij njerzore: "Dhe ēdo frymė qė nuk rrėfen se Jezu Krishti ka ardhu nė mish, nuk ėshtė nga Perėndia..." (1 Gjoni 4:3).

Biri i pėrjetshėm i Perėndisė mori fomėn e mishit njerzor qė tė paguante pėr mėkatet tona nė kryq qė ne tė mund tė paqtohemi me Perėndinė, jo nėpėrmjet veprave tona tė mira, por nėpėrmjet veprės sė pėrfunduar tė Jezu Krishtit.

Mė lejoni tani t'i pėrgjigjem pyetjes suaj, "A adhurojnė tė Krishterėt  tre Perėndi?" Kjo ėshtė njė pyetje shumė e rėndėsishme e cila ka nevojė pėr pėrgjigje, sepse ka shumė ngatėrresa mbi kėtė ēėshtje. Jo vetėm qė ėshtė e rėndėsishme  pėr hir tė vėrtetės, por edhe qė ne tė dimė kush ėshtė Perėndia. "Dhe kjo ėshtė jeta e pėrjetshme, tė tė njohim Ty, tė vetmin Perėndi tė vėrtetė, dhe Jezu Krishtin qė Ti ke dėrguar." (Gjoni 17:3) Si mund tė shpėtohemi nėse nuk e njohim atė qė na shpėton? Si mund ta vendosim besimin tek Ai?"Edhe pa besim ėshtė e pamundur t'i pėlqesh Atij, sepse ai qė i afrohet Perėndisė duhet tė besojė se Perėndia ėshtė, dhe se ėshtė shpėrblenjėsi i atyre qė e kėrkojnė Atė" (Hebrenjėve 11:6).

A adhurojnė tė krishterėt tre Perėndi?

Shkrimet e mėsojnė qartė dhe e theksojnė se ka vetėm njė Zot. "Dėgjo, pra, Izrael, ZOTI, Perėndia ynė ėshtė Njė i vetėm!" (Ligji i Pėrtėrirė 6:4) Fjala "njė" nė kėtė fragment nuk do tė thotė "i vetėm", por do tė thotė "njėsh-unitet". Pėrdoret e njėjta fjalė kur thuhet se burri dhe gruaja bėhen "njė mish"

(Zanafilla 2:24) Shprehja "njė mish" kėtu flet pėr unitetin e plotė tė ēiftit tė martuar. Te Numrat 13:23 "njė" flet pėr filėn e rrushit, megjithėse ka shumė kokrra rrushi nė tė. Pra, ėshtė e rėndėsishme tė kuptojmė se, megjithėse fragmenti te Ligji i Pėrtėrirė 6:4 ėshtė njė thėnie korēize monoteizmi, ajo nuk e pėrjashton konceptin e Trinisė.

Kredoja Athanasiane e shpreh kėshtu besimin trinitar: "Ne adhurojmė njė Zot nė Trini dhe Trininė nė unitet; nė bėjmė dallim midis personave, por nuk e ndajmė esencėn." Vazhdon kėshtu duke thėnė: "Tė tre personat janė bashkarisht tė pėrjetshėm dhe tė bashkė barabartė me njėri tjetri, kėshtu pra .... ne adhurojmė unitetin e plotė nė Trini dhe Trininė nė unitet." [18]

Doktrina e trinisė nuk ėshtė sezultati i spekullimeve, por i zbulesės nga lart. Nėse vetėm njerzit do tė formonin njė sistem fetar, do t'i bėnin doktrinat e sistemit tė lehta pėr tu kuptuar. Megjithatė Trinitia mbetet mister, pasi e tejkalon imagjinatėn dhe pėrvojėn tonė. Askush nuk do t'i kishe vajtur nė mėndje tė hamendėsonte njė koncept se ai i Perėndisė tonė nė tre persona. Doktrina e trinisė nuk ėshtė themeluar nga spekullime tė thjeshta, ajo na ėshtė zbuluar nėpėrmjet Fjalės sė Perėndisė.

Ēfarė na zbulon atėhere Fjala e Perėndisė rreth doktrinės sė Trinisė?

Nė Dhjatėn e Vjetėr, Perėndia pėrdorte pėremra dhe emra nė shumės pėr t'iu referuar vetes. "Pastaj Perėndia tha: 'ta bėjmė njeriun sipas shėmbėlltyrės sonė dhe nė ngjasim me Ne'...." (Zanafilla 1:26) dhe "... tė zbresim, pra, atje poshtė  dhe tė ngatėrrojmė gjuhėn e tyre" (Zanafilla 11:7).

Dhjata e Vjetėr bėn gjithashtu dallimin midis Atit, Birit dhe Frymės sė Shenjtė. "..qysh nė fillim nuk fola nė fshetėsi: kur kėto fakte ndodhnin, unė isha atje. Dhe tani Zoti Perėndi, dhe Fryma e Tij mė kanė dėrguar. Kėshtu thotė ZOTI, Shpėngimtari yt...." (Isaia 48: 16,17)

Doktrina e trinisė shtjellohet mė qartė  nė Dhiatėn e Re ku mėsohet se ekzistojnė tre persona qė njihen si Perėndi.

Ati njihet si Perėndi. (Gjoni 6:27; Rom 1:7; Gal 1:1) "Pali, apostull jo nga njerzit, as me anė tė njeriut, por nėpėrmjet Jezu Krishtit dhe Perėndisė Atit, qė e rinjgjalli prej se vdekurish." (Gal 1:1) [19]

Biri njihet si Perėndi pėrmes karakteristikave tė veta tė brėndshme tė cilat pėrshkruajnė mėnyrat e veēanta nė tė cilat Ai ekziston dhe vepron.

  1. Jezusi ėshtė i pėrjetshėm. (Gjoni8:58; 17:5,24; Kol 1:15; Gjoni 1:1) Profeti Mikea flet mbi ekzistencėn e pėrjetshme tė Jezusit. "Por ti, o Betlehem Efratah, megjithėse je i vogėl midis mijėrave tė Judės, nga ti do tė dalė pėr mua Ai qė do tė jetė sundues nė Izrael, origjinat e tė cilit janė nga kohėrat e lashta, nga ditėt e pėrjetėsisė." (Mikea 5:2) Jezusi ka ekzistuar qė nė kohėrat e vjetra, qė nga pėrjetėsia. Ai ekzistonte pėrpara kohėrave dhe kurrė nuk do tė pushojė sė ekzistuari.

  2. Jezusi ėshtė i kudogjendshėm. (Mat 18:20; 28:20; Gjoni 3:13; Efs 1:23)Krishti tha kėshtu pėr veten: "Askush nuk u ngjit nė qiell, pėrveē Atij qė zbriti nga qielli, pra, Birit tė njeriut qė ėshtė nė qiell" (Gjoni3:13). Jezusi ishte mbi tokė e megjithatė, nė tė njėjtėn kohė gjėndej nė parajsė.

  3. Jezusi di gjithēka. (Luka 6:8; 11:17, Mat 24,25; Gjoni 16:30; 21:17; Kol 2:3) Apostulli Pal shkruan: "..Krishti, ku janė fshehur tė gjitha thesaret e diturisė dhe tė njohjes" (Kol 2:3).

  4. Jezusi ėshtė i gjithfuqishėm. (Mat 9:11-25; 21:29; 28:18; Marku 5:11-15; Luka 4:38; Gjoni 5:19) Nė librin e Hebrenjve Ai ėshtė "duke i mbajtur tė gjitha me fjalėn e fuqisė sė Tij..." (Heb 1:3).

  5. Premtimet e Jezusit dhe personi i Tij janė tė pandryshueshėm. "Krishti ėshtė i njėjtė dje, sot e pėrjetė" (Heb 13:8).

Biri, jo vetėm  qė njihet nga atributet e Tij tė shenjta, por gjithashtu deklarohet Perėndi. Nė librin e Hebrenjve, Perėndia Atė po i flet Birit tė Tij: "Froni yt, o Perėndi, ėshtė nė shekuj tė tė shekujve..." (Heb 1:8). Ndėrsa tek Isaia 9:5 Jezusi quhet "Kėshilltar i admirueshėm, Perėndi i fuqishėm...". [20]

Fryma e Shenjtė gjithashtu njihet si Perėndi. Nė librin e Veprave apostulli Pjetėr i tha njė burri tė quajtur Anania: "...pse Satani ta mbushi zėmrėn qė tė gėnjesh Frymėn e Shenjtė...?" Mė vonė i thotė: "...ti nuk ke gėnjyer njerzit, por Perėndinė!" (Veprat 5:3-4). Fryma e Shenjtė nuk ėshtė thjesht njė ndikim ose njė fuqi, por njė person. Ai ėshtė njė person me itelekt, (1Kor 2:11), me emocione (Rom 15:30; Efs 4:30)dhe vullnet (1Kor 12:11).

Fryma e Shenjtė gjithashtu njihet si Perėndi pėrmes cilėsive tė Veta tė brėndshme qė edhe pėrshkruajnė mėnyrat e veēanta nė tė cilat Ai ekziston dhe vepron.

  • Ai ėshtė i pėrjetshėm (Heb 9:14).

  • Ai ėshtė i gjithėdijshėm (1Kor 2:10; Gjoni 14:26; 16:12).

  • Ai ėshtė i gjithpushtetshėm (Luka 1:35).

  • Ai ėshtė i kudogjeshėm (Psalmi 139:7-10).[21]

Fryma e Shenjtė ėshtė i dallueshėm prej Atit dhe Birit. "Por, kur tė vijė Ngushėlluesi, qė do t'ju dėrgoj prej Atit, Fryma e sė vėrtetės, qė del nga Ati im..." (Gjoni 15:26).

Fjala e Perėndisė na zbulon se ka vetėm njė Perėndi. E megjithatė ekzistojnė tre Person qė njihen si Perėndi. Tė tre janė tė bashkė pėrjetshėm dhe bashkė-barabartė. Njė pėrkufizim i thjeshtė i trinitisė sė Perėndisė thotė se ka vetėm njė Perėndi tė gjallė e tė vėrtetė, njė nė esencė, qė ekziston pėrjetėsisht nė tre persona, Atė Bir dhe Fryma e Shenjtė (Mat 28:19; 2Kor 13:14).

Ata qė pėrpiqen ta ēkoklavisin kėtė mister i njgjasojnė djalit tė vogėl i cili po gėrmonte njė gropė nė rėrė pėr tė futur aty oqeanin. Perėndia ėshtė njė qėnie  qė qėndron pėrmbi tė kuptuarit njerzor dhe atė qė njohi pėe Tė e dimė sepse Ai ka zgjedhur tė na shfaqė. A mund tė pretendojmė tė kuptojmė me tė vėrtetė njė qėnie i cili  ka krijuar kohėn, hapsirėn dhe energjinė, tė cilat pėrmbajnė Universin?A mund ta kuptojmė njė qėnie  qė vetėkziston pa kurrfarė nevoje tė jashtme?

Neve na duhet ujė, ushqim, veshmbathje dhe strehė qė tė jetojmė, pa pėrmendur oksigjenin. Gjithėsesi Perėndia nuk ka nevojė pėr gjė. Ai nuk ka nevojė pėr kohė, hapėsirė apo energji, sepse qėndron pėrmbi kohėn dhe energjinė duke ekzistuar pėrmes fuqisė sė Tij. Ai nuk ka nevojė pėr njeriun, sepse tashme ka njė miqėsi tė pėrsosur me Vetveten, Atin Birin dhe Frymen e Shenjtė.

Megjithėse nuk ka njė analogji tė pėrsosur nė pėrvojėn njerzore qė tė shpjegojė ose tė ilustrojė doktrinėn e trinisė, mua mė ka ardhur nė ndihmė mendimi  se tė tre personat  e trinitisė janė tė njgjashėm me tre dimensonet e hapsirės. Hapsira ka gjerėsi, lartėsi dhe thellėsi. Nėse njėra prej tyre mungon, hapėsira nuk ekziston. Tė tria dimensionet janė hapsirė. Ka vetėm  njė hapsirė nė tre dimensione. Ati, Biri, dhe Fryma e Shenjtė janė e njėjta esencė e megjithatė tė dallueshėm nga njėri tjetri. [22]

Pėrmbledhje

Ne besojmė te Jezusi sepse vetėm nėpėrmjet Tij mund tė marrim faljen e mėkatėve dhe jetėn e pėrjetshme. Nuk mund ta fitojmė rrugėn pėr nė kėnaqėsinė me Perėndinė dhe as nuk mund ta heqim qafe vetė borxhin e mėkatit qė ia detyrojmė Perėndisė. Gjothėsesi, pėrmes vdekjes sė Jezu Krishtit borxhi ynė ėshtė paguar dhe nėpėrmjet jetės sė Tij kemi paqe me Perėndinė.

Ne besojmė se Jezusi ėshtė Perėndi, sepse Ai e shpalli veten tė tillė dhe la pas shumė prova tė pakundėrshtueshme se Ai ėshtė vetė Perėndi. Si miqtė e tij, ashtu dhe armiqtė, i dėgjuan thėniet e Tija se Ai ishte Perėndi dhe ato janė regjistruar nė Shkrimet e Shenjta. Ai i pėrmbushi tė gjitha profecitė rreth ardhjes, jetės, shėrbesės, vdekjes, varrosjes dhe  rinjgjalljes sė Tij. Jetoi pa mėkatuar dhe kreu njė numėr tė madh mrekullish. Sė fundi u rinjgjall nga vdekja pėr tė mos vdekur mė kurrė dhe tani ėshtė nė anėn e djathtė tė Atit nė qiell.

Ne  besojmė se Jezusi ėshtė Biri i pėrjetshėm i Perėndisė, pa fillim dhe fund. Ai u ngjiz nga Fryma e Shenjtė dhe u lind nga e virgjėra Mari. Ai jetoi njė jetė pa mėkat dhe vdiq nė vėndin tonė pėr tė paguar mėkatin tonė qė ne tė shpėtohemi. Ai ėshtė plotėsisht Perėndi dhe plotėsisht njeri. Ai ėshtė i bashkė-barabartė dhe i bashkė-pėrjetshėm me Atin. Ne besojmė nė njė Perėndi tė gjallė e tė vėrtetė, njė nė esencė, qė ka ekzistuar pėrjetėsisht nė tre persona: Ati, Biri dhe Fryma e Shenjtė.

Bibliografi

  • Mere Christianity: by CS Lewis (Krishterimi i Mirėfilltė)

  • When Skeptics Ask, by Noman Geisler & Ron Brooks (Kur Skeptikėt Pyesin)

  • Thė Resurrection of Jesus, by Gary R. Habermas (Rinjgjallja e Jezusit)

  • Knowing the Truth about the Resurrection: Our Response to Emty Tomb, by William Iane Craig (Ann Arbor,MI: Servent Prees, 1998) [Mėsimi i sė Vėrtetės mbi Rinjgjalljen: Reagimi  Ynė Ndaj Varrit Bosh]

  • Lectures in Systemic Theology, by Henry C. Thiessen (Leksione tė Teologjisė Sistematike)

  • Many Infallible Proof: by  Henry M. Morris, Ph.D. (Shumė Prova tė Pakundėrshtueshme)

  • Pictoral Guide to Bible Profecy: by Paul Lee Tan (Udhėzues Ilustrativ mbi Profecitė e Biblės)

Indeks

  1. Krishterimi i Mirėfilltė: Mendimi se, ose duhet tė pranojmė vetėshpalljen e Jezusit si Zot, ose ta refuzojmė si mashtrues, gjithashtu dy citatet e fundit janė tė C.S. Lewis fq.77-78

  2. Kur Skeptikėt pyesin: Tri rrymat kryesore tė provave mbi hyjninė e Krishtit janė nga fq.113

  3. Udhėzues Ilustrativ mbi profecitė e Biblės: Informacion dhe shpjegim i profecisė sė 70 javėve tė dhėna  nė librin e Danielit fq.252

  4. Kur Skeptikėt Pyesin: Pjesa mė e madhe e profecive tė rrėshtuara aty gjenden nė faqet 114-115

  5. Kur Skeptikėt Pyesin: Citati mbi probabilitetin ėshtė marrė nė fq 116

  6. Kur Skeptikėt Pyesin: Pjesa mė e madhe e shembujve gjėndet nė fq.117

  7. Kur Skeptikėt Pyesin: Shembujve gjėndet nė fq.116-117

  8. Rinjgjallja e Jezusit: Informacion rreth thėnieve tė pjesės mė tė madhe tė akademikave mbi vdekjen, varrosjen, varrin bosh dhe dishepujt qė besuan se e panė Zotin e rinjgjallur fq.24

  9. Mėsimi i sė Vėrtetės mbi Rinjgjalljen: Informacion qė kundėrshton "Teorinė e Konspiracionit" fq.20

  10. Mėsimi i sė Vėrtetės mbi Rinjgjalljen: Informacion qė kundėrshton "Teorinė e Zalitjes" fq.31-34

  11. Mėsimi i sė Vėrtetės mbi Rinjgjalljen: Informacion qė kundėrshton "Teorinė e Varrit tė Gabuar" fq.35-36

  12. Rinjgjallja e Jezusit: Informacion mbi "Teorinė e Hulaēinacionit" dhe tė faktit qė dy persona nuk mund tė pėrjetojnė tė njėjtėn haluēinacion fq.26-27

  13. Mėsimi i sė Vėrtetės mbi Rinjgjalljen: Kėto teori alternative e dhurojnė besueshmėrimė tė konsiderueshme tregimeve tė Ungjijve fq.36

  14. Rinjgjallja e Jezusit: Ide mbi provat fq.33-38

  15. Leeksione tė Teologjisė Sistematike: Jezusi ėshtė Biri i pėrjetshėm i Perėndisė fq.89

  16. Krishterimi i Mirėfilltė: Shėmbulli i Birit qė emeton prej Atit fq.267

  17. Shumė tė vėrteta tė Pakundėrshtueshme: Jezusi njeri fq.60

  18. Leksione tė Teologjisė Sistematike: Kredoja Athanasianse fq.90

  19. Leksione tė Teologjisė Sistematike: Ati njihet si Perėndi fq.92

  20. Leksione tė Teologjisė Sistematike: Biri njihet si Perėndi  fq.92-93

  21. Leksione tė Teologjisė Sistematike: Fryma e Shenjtė njihet si Perėndi fq.96-97

  22. Krishterimi i mirefilltė: Analogjia e tre dimensioneve te hapsirės e pėrdorur pėr tė ilustruar Trininė fq.248

Sipėr

 

Kryefaqja | Website | Kush Jemi | Ndihmesë | Të Rejat | Kontakt | Kërko